- vekuta
- vẽkuta scom. (1) 1. NdŽ, DŽ1, Dglš mikčius: Vẽkuta veksi veksi, žodžio negali išveksėt Ign. ^ Vepsi kai vẽkuta Švnč. 2. niekam tikęs žmogus: Niekas netekės už tokio vẽkutos Ml. Gal tas vẽkuta nuejo i putoja Švnč. Kiekvienas uniformuotas vekuta įžūliai drįsdavo gąsdinti rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.